Nematerialus kultūros paveldas

Remiantis UNESCO nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija, nematerialus kultūros paveldas yra ilgainiui nusistovėjusi veikla, vaizdai, išraiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai, žmogaus veiklos produktai ir su jais susijusios kultūros erdvės, kuriuos bendruomenės, grupės ir kai kuriais atvejais pavieniai žmonės pripažįsta savo kultūros paveldo dalimi. Šį nematerialų kultūros paveldą, perduodamą iš kartos į kartą, bendruomenės ir grupės nuolat atkuria reaguodamos į savo aplinką, į sąveiką su gamta ir savo istorija, ir jis joms teikia tapatybės ir tęstinumo pojūtį, taip skatindamas pagarbą kultūrų įvairovei ir žmogaus kūrybingumui. Šioje Konvencijoje aptariamas tik toks nematerialus kultūros paveldas, kuris yra suderinamas su esamais tarptautiniais žmogaus teisių dokumentais, taip pat su bendruomenių, grupių ir žmonių savitarpio pagarbos ir tvarios plėtros reikalavimais.

Itin svarbią vietą nematerialaus kultūros paveldo apsaugoje užima etninės kultūros apsauga ir tęstinumas.

Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos politiką ir valstybinį administravimą įgyvendina, etninės kultūros ir mėgėjų meno veiklą organizuoja bei metodiškai jai vadovauja, dainų šventes rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A27(1)-1895 patvirtinti Vilniaus rajono savivaldybės nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado nuostatai (toliau – Nuostatai). 

Nuostatai reglamentuoja Savivaldybės Sąvado sudarymo tvarką. Sąvadas – viena iš Lietuvos ir Vilniaus rajono kultūros plėtros politikos įgyvendinimo priemonių − Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sisteminiai sąrašai su surinktais ir nuolat atnaujinamais dabarties ir praeities duomenimis: aprašymais, vaizdo ir garso medžiaga. Tai vienas iš būdų aktualizuoti dvasinio tautos kultūros paveldo reikšmę, kuris dėl ypatingo trapumo ir spartaus nykimo reikalauja sutelkti visas įmanomas priemones vertybėms išsaugoti.