Vilniaus rajone yra ypač puoselėjamos tradicijos, o viena iš jų – Vilniaus krašto verbų rišimas. Verbų rišimo tradicija yra ne tik kultūrinis paveldas, bet ir gyva Vilniaus rajono identiteto dalis, jungianti praeitį su dabartimi.
Vilniaus verba – tai išskirtinė Velykų verbų forma, susiformavusi prieš kelis šimtmečius ir paplitusi daugiausia Vilniaus krašte, šiaurės vakarų kryptimi nuo Vilniaus išsidėsčiusiuose kaimuose. Verbų rišimo tradiciją puoselėja ir iš kartos į kartą perduoda čia gyvenantys Lietuvos lenkai. Yra šeimų, skaičiuojančių net septynias rišėjų kartas.
Verbos yra rišamos iš daugiau kaip 50 rūšių įvairiaspalvių džiovintų ir dažytų augalų, jų žiedų, varpų, samanų ir kitų natūralių medžiagų. Kompozicijos tvirtinamos ant sauso medinio (dažniausiai lazdyno) kotelio. Tai – spalvingos, kruopščiai sudėliotos kompozicijos, kurių formos varijuoja nuo tradicinių volelinės ir plokščiosios iki šiuolaikinių figūrinių, šakotų, „karūnų“ ar „saulėgrąžų“. Verbų rišimas – sudėtingas, ilgo pasiruošimo reikalaujantis procesas, trunkantis beveik visus metus.
Vilniaus verbos, kaip sakralinis Velykų švenčių atributas, simbolizuoja Kristaus įžengimą į Jeruzalę, o Verbų sekmadienį šventinamos bažnyčiose. Ši tradicija glaudžiai susijusi su šv. Kazimiero atlaidų procesijomis, didžiausia ir seniausia Lietuvoje Kaziuko muge, kurioje iki šių dienų karaliauja Vilniaus verbos. Kaip meno kūriniai, jos eksponuojamos tarptautinėse parodose ir mugėse, vertinamos konkursuose, naudojamos kaip tradicinio ir modernaus interjero puošmena, valstybę reprezentuojantis suvenyras.
Verbos – tai ne tik šventinis atributas, bet ir svarbus nematerialaus kultūros paveldo objektas, kuriame atsispindi vietos tapatybė, bendruomeniškumas ir meninė išraiška.
Nuo 2000 m. verbų tradicija pristatoma ir tiriama Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje – Vilniaus krašto etnografinio muziejaus filiale, kuris aktyviai prisideda prie šios kultūros paveldo dalies išsaugojimo ir sklaidos.
Nuo 2018 metų verbų rišimo tradicija Vilniaus krašte įrašyta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą, o 2025 m. balandžio mėnesį tradicija buvo pateikta UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui.
Vilniaus krašto verbos jau tapo neatsiejama Vilniaus rajono savivaldybės identiteto dalimi, atspindinčia rajono daugiakultūrinę bendruomenę, turtingą istoriją ir gilias tradicijas. Verbų karpinių elementai puošia savivaldybės logotipą ir yra naudojami komunikacijoje. 2025 metais verbos tapo Vilniaus rajono metų apdovanojimų simboliu – tautodailininkės Agatos Granickos rankomis surištos verbos buvo įteiktos dešimčiai asmenybių, prisidėjusių prie Vilniaus rajono ir jo žmonių gerovės ir garsinusių rajoną tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.
Sužinokite, kaip gimsta autentiškos Vilniaus krašto verbos – užsiregistruokite į edukaciją Čekoniškėse!
Polski
Русский
English
