Kovos su prekyba žmonėmis politika

Kas yra prekyba žmonėmis?

Prekyba žmonėmis – žmogaus pirkimas, pardavimas, kitoks įgijimas ar perleidimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje, kai šios alternatyvios veiklos padaromos panaudojant bent vieną alternatyvių nukentėjusio asmens valią palenkiančių būdų, t. y. fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, naudojantis nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, priimant ar sumokant pinigus, gaunant ar suteikiant kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, ir jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veiklai daryti, neteisėtam įvaikinimui ar turint tikslą paimti nukentėjusio asmens organą, audinį ar ląstelę arba kitiems išnaudojimo tikslams.

Prekyba žmonėmis pažeidžia žmogaus teises, tokias kaip: teisė į gyvybę, asmens orumą ir vertę, teisė į laisvę ir saugumą. Prekyba žmonėmis dažnai taip pat laikoma smurto prieš moteris ir vaikus forma, o kadangi ji neproporcingai paveikia moteris, tai yra ir moterų diskriminacijos forma. Daugiau informacijos apie žmogaus teises rasite čia. 

Šiomis dienomis nusikaltimai, susiję su prekyba žmonėmis, įgauna vis kitas formas. Tai globalėjančio pasaulio iššūkiai, kurie kelia grėsmę fundamentalioms žmogaus teisėms ir vertybėms. Susipažinti su prekybos žmonėmis Lietuvoje situacija galite čia.

Kokie yra prekybos žmonėmis aukos požymiai?

Prekybos žmonėmis auka – fizinis asmuo, kurio atžvilgiu buvo padaryta prekybos žmonėmis nusikalstama veika, neatsižvelgiant į šio asmens norą būti pripažintam nukentėjusiuoju ar tokio pripažinimo momentą.

Prekybos žmonėmis auką apibūdina požymių visuma, bet ir vienas požymis gali būti priežastis pareigūnui patikrinti prekybos žmonėmis versijos pagrįstumą. Dažniausiai nustatomi šie prekybos žmonėmis aukos požymiai (situacija prieš nusikalstamą veiką):

Kokios yra padidintos rizikos grupės?

1. Vaikai, augantys socialinę riziką patiriančiose, socialiai pažeidžiamose šeimose;
2. Socialinę riziką patiriantys vaikai (vaikai, kurie valkatauja, elgetauja, nelanko mokyklos ar turi elgesio problemų mokykloje, bėga iš namų, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, yra priklausomi nuo azartinių žaidimų, yra įsitraukę ar linkę įsitraukti į nusikalstamą veiką, yra patyrę ar gali patirti psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, smurtą šeimoje ir dėl šių priežasčių jų galimybės ugdytis ir dalyvauti visuomenės gyvenime yra ribotos);
3. Be tėvų globos likę vaikai;
4. Vaikai, kurie buvo išnaudojami prostitucijai, pornografijai ar kitais seksualinio išnaudojimo tikslais;
5. Vaikai, kurie jau yra tapę prekybos žmonėmis aukomis;
6. Vaikai iš tautinių ir etninių mažumų grupių;
7. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai.

Rizika dėl amžiaus:

• Mažametis, ypač verbuojamas pornografijai, nelegaliam įvaikinimui, seksualiniam išnaudojimui arba smulkiems darbams, elgetavimui, smulkioms vagystėms, organų išėmimui;
• Nepilnametis, ypač verbuojamas seksualiniam išnaudojimui, smulkioms vagystėms.

Rizika dėl lyties:

• Moterys – ypač verbuojamos seksualiniam išnaudojimui, lengviems darbams, fiktyviai arba priverstinei santuokai išnaudojimo tikslu;
• Vyrai – ypač verbuojami sunkiems fiziniams darbams;
• Moterys ir vyrai, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, – ypač verbuojami elgetavimui;
• Bet kokio amžiaus moterys ir vyrai – verbuojami nusikalstamoms veikoms, organui, audiniui, ląstelei išimti.

Daugiau apie prekybos žmonėmis aukų požymius, verbavimo, gabenimo ir perleidimo situacijų atpažinimą, teisinę atsakomybę už nusikalstamas veikas yra pateikta Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijose.