Globa ir įvaikinimas

Nemažai kam atrodo savaime suprantama, kad priimant vaiką globoti į savo šeimą, įsipareigojama juo rūpintis iki pilnametystės. Iš dalies tai tiesa – didžiajai daliai vaikų, patekusių į globą, reikia nuolatinių globėjų, kurie jį užaugintų iki pilnametystės ir išleistų jį į gyvenimą. Tačiau egzistuoja ir kita, visuomenėje kol kas dar mažai žinoma, tačiau labai reikalinga ir prasminga vaikų globos rūšis – laikinoji vaiko globa.

Laikinoji globa reikalinga vaikui tada, kai nėra aišku, ar jis galės grįžti atgal į savo tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa. Pirmiausia globėjų yra ieškoma artimiausioje vaiko aplinkoje – tarp artimųjų giminaičių, vyresnių brolių ar sesių. Jei tokių globėjų rasti nepavyksta, jų ieškoma tarp giminystės ryšiais nesusietų asmenų. Bet kuriuo atveju, laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą, todėl ji netrunka ilgiau nei vienerius metus.

Jeigu vaikas neturi tėvų arba tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) negali juo pasirūpinti, jam priskiriamas laikinas globėjas. Tai asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje, užtikrindamas jam fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Globos trukmė – iki 12 mėnesių, kol vaikui baigsis laikinoji globa. Per šį laiką vaikas gali būti sugrąžintas į biologinę šeimą, jam gali būti nustatyta nuolatinė globa arba jis gali būti įvaikintas.

Globėjas, nepriklausomai nuo globos trukmės, rūpinasi vaiku įvairiapusiškai: užtikrina vaiko priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, jo interesų ir teisių gynimą ir atstovavimą. Laikinas globėjas rūpinasi vaiku iki 12 mėnesių, kol vaikui bus rasti ilgalaikiai globėjai, įtėviai arba vaikas galės saugiai grįžti į biologinę šeimą. Jeigu nuspręsite tapti laikinu globėju, prieš tai reikės įvertinti jūsų pasirengimą ir pasiryžimą prisiimti šią atsakomybę.

Globėju galite tapti, jei jums jau 21, bet ne daugiau nei 65 metai. Jeigu jums 65 arba daugiau metų, galite globoti vaiką, ne jaunesnį nei 10 metų. Artimi giminaičiai globėjais gali tapti sulaukę 18 metų.

Laikina globa nustatoma tada, kai vaiko sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė ir jis paimamas iš jam nesaugios aplinkos ir perduodamas laikinam globėjui (rūpintojui), iki kol išnyksta priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos, arba priimamas sprendimas kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo. Kitaip nei nuolatinės, laikinosios globos tikslas yra kaip įmanoma greičiau grąžinti vaiką į jo biologinę šeimą, todėl ji negali trukti ilgiau nei vienerius metus.

• Priimkite sprendimą- Šiame žingsnyje reikėtų susirinkti būtiną informaciją, rekomenduojama pasikonsultuoti su miesto globos centrų specialistais.
• Gaukite sveikatos pažymą-Reikalinga 0,46/a forma. Kreipkitės į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos gavimo. Jeigu kartu Jūsų šeimoje gyvena vyresni nei 16 metų asmenys, jie taip pat turės pateikti sveikatos pažymą kaip ir Jūs.
• Dokumentų pateikimas-Gavę sveikatos pažymą, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikite reikiamus dokumentus: prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius ir lytis,sveikatos pažymas ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų raštiškus sutikimus.
• Sulaukite sprendimo-Tarnybos teritorinis skyrius, įvertinęs pateiktą prašymą, atliks pradinį įvertinimą dėl Jūsų pasirengimo tapti globėju (rūpintoju) ir apie priimtą sprendimą Jus informuos. Jei pradinis įvertinimas bus teigiamas, informacija apie tai bus išsiųsta Jums ir globos centrui, kuriame Jūs mokysitės. Apie tai, kur vyks mokymai, kokiomis dienomis, kokiu adresu, artėjant mokymams globos centro specialistai Jums praneš elektroniniu paštu ar telefonu. Kai kuriais atvejais socialiniai darbuotojai gali Jūsų paprašyti pateikti daugiau informacijos apie save ir savo aplinką, kurioje bus globojamas vaikas, užpildyti anketą arba surinkti informaciją apie Jus iš kitų įstaigų ar institucijų. Tai daroma dėl vaiko interesų, kad nekiltų menkiausių abejonių dėl vaiko saugumo.
• Kviečiame į mokymus-Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį (partnerį) į privalomus mokymus, kurių trukmė – 7 savaitės. Po jų specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams.
• Gaunama išvada globai- Išklausius mokymus, Jums ir Jūsų sutuoktiniui (partneriui) per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai
• Laukimas ir sprendimo priėmimas-Gavus teigiamą išvadą, reikės luktelėti skambučio iš globos centro su pranešimu, kad Jūsų globa reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, tuomet – supažindinimas su dokumentine informacija, o dar vėliau – susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Kiekvienam globėjui (rūpintojui) yra prieinama Globos centro pagalba. Tai įstaiga, kuri ne tik teikia socialines paslaugas globėjams (rūpintojams), bet ir kuria santykį su šeimomis, padeda, palaiko. Visos globos centro paslaugos yra nemokamos ir teikiamos viso globos proceso metu pradedant nuo mokymų iki kol tęsiasi globa (rūpyba).

Dauguma poreikį padėti vaikams jaučiančių šeimų pirmiausia susimąsto apie įvaikinimą. Vis dėlto labai daug vaikų, likusių be tėvų globos, įvaikinti nėra galimybių. Tokiu atveju tinkamiausia globos forma – nuolatinė globa. Nuolatinė globa – tai vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas iki jo pilnametystės.

Kiekvienais metais vis daugiau šeimų atranda save globoje. Daugumos šeimų apsisprendimą globoti lemia jų vidinis noras padėti. Kartais sprendimą globoti nulemia ir pareigos jausmas – kai apsisprendžiama globoti savo anūkus, seseris, brolius ar kitus giminystės ryšiais susijusius vaikus.

Kai vaikas netenka savo tėvų arba tėvai dėl vienokių ar kitokių priežasčių (priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia) negali juo pasirūpinti, vaikui priskiriamas globėjas, kartais ir iki pat pilnametystės.

Globėjas rūpinasi vaiku įvairiapusiškai: užtikrina jo priežiūrą, auklėjimą, ugdymą, jo interesų ir teisių gynimą ir atstovavimą. Nuolatinis globėjas rūpinasi vaiku nuolat, sudarydamas vaikui tinkamas sąlygas augti dvasiškai ir fiziškai, suteikia jam būstą, maitinimą, socialinę apsaugą, visapusišką pagalbą ir palaikymą. Tai ilgalaikis įsipareigojimas, nes vaikai – viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, todėl labai svarbu, kad nuolatinis globėjas gebėtų užmegzti tinkamą ryšį su globojamu vaiku, paremtą abipusiu pasitikėjimu, galėtų užtikrinti nepertraukiamą priežiūrą. Jeigu nuspręsite tapti nuolatiniu globėju, prieš tai reikės įvertinti jūsų pasirengimą ir pasiryžimą prisiimti šią atsakomybę.

Globėju galite tapti, jei Jums jau 21, bet ne daugiau nei 65 metai. Jeigu Jums 65 arba daugiau metų, galite globoti vaiką, ne jaunesnį nei 10 metų. Artimi giminaičiai globėjais gali tapti sulaukę 18 metų. Nėra svarbu, ar esate vienišas, ar turite sutuoktinį (partnerį).

Nuolatinės globos (rūpybos) atveju esminius sprendimus dėl vaiko priima ir išlaikymui lėšas skiria valstybė bei savivaldybė. Taip pat vaikas neįgyja globėjų šeimos pavardės, teisių į turto paveldėjimą, o pati globa (rūpyba) gali būti atšaukta ar panaikinta. Nuolatinė globa (rūpyba) yra geresnis sprendimas vaikams, dažnai palaikantiems santykius su biologiniais tėvais.

Kita vertus, įsivaikinus vaikas tampa visaverčiu šeimos nariu ir paveldėtoju, nes įvaikinimo metu nutrūksta visi ryšiai tarp vaiko ir biologinės jo šeimos. Įvaikintojai tampa vaiko tėvais pagal įstatymą.

Laikina globa nustatoma tada, kai vaiko sveikatai ir gyvybei kyla grėsmė ir jis paimamas iš jam nesaugios aplinkos bei perduodamas laikinam globėjui (rūpintojui). Laikinosios globos tikslas yra grąžinti vaiką į biologinę šeimą, todėl nuolatinė globa skiriasi nuo laikinosios tuo, kad yra nustatoma teismo sprendimu, kuriuo tėvams apribojama tėvų valdžia, ir tęsiasi iki vaiko pilnametystės.

Žingsniai, norint tapti nuolatiniu globėju (rūpintoju):

• Priimkite sprendimą-Šiame žingsnyje reikėtų susirinkti būtiną informaciją, rekomenduojama pasikonsultuoti su Vilniaus rajono globos centrų specialistais.
• Gaukite sveikatos pažymą-Reikalinga 046/a forma. Kreipkitės į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos gavimo. Jeigu kartu Jūsų šeimoje gyvena vyresni nei 16 metų asmenys, jie taip pat turės pateikti sveikatos pažymą kaip ir Jūs.
• Dokumentų pateikimas-Gavę sveikatos pažymą, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikite reikiamus dokumentus:

1. 1. Prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamų globoti ir auklėti vaikų skaičius, jų amžius ir lytis.
   2. Sveikatos pažymas (forma 046/a).
   3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų raštiškus sutikimus.
      
      

• Sulaukite sprendimo-Tarnybos teritorinis skyrius, įvertinęs pateiktą prašymą, atliks pradinį įvertinimą dėl Jūsų pasirengimo tapti globėju (rūpintoju) ir apie priimtą sprendimą Jus informuos. Jei pradinis įvertinimas bus teigiamas, informacija apie tai bus išsiųsta Jums ir globos centrui, kuriame Jūs mokysitės. Apie tai, kur vyks mokymai, kokiomis dienomis, kokiu adresu, artėjant mokymams globos centro specialistai Jums praneš elektroniniu paštu ar telefonu. Kai kuriais atvejais socialiniai darbuotojai gali Jūsų paprašyti pateikti daugiau informacijos apie save ir savo aplinką, kurioje bus globojamas vaikas, užpildyti anketą arba surinkti informaciją apie Jus iš kitų įstaigų ar institucijų. Tai daroma dėl vaiko interesų, kad nekiltų menkiausių abejonių dėl vaiko saugumo.
• Kviečiame į mokymus-Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį (partnerį) į privalomus mokymus, kurių trukmė – 7 savaitės. Po jų specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams.
• Gaunama išvada globai (rūpybai)- Išklausius mokymus, Jums ir Jūsų sutuoktiniui (partneriui) per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl Jūsų pasirengimo vaiko globai.
• Laukimas ir sprendimo priėmimas-Gavus teigiamą išvadą, reikės luktelėti skambučio iš globos centro su pranešimu, kad Jūsų globa reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, tuomet – supažindinimas su dokumentine informacija, o dar vėliau – susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – tai yra Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo, kurio veikla yra užtikrinti keturių ir daugiau (bet ne daugiau aštuonių, skaičiuojant su savais vaikais) globojamų (rūpinamų) vaikų interesus šeimos aplinkoje. Valstybė ir savivaldybė ar kitos institucijos, įmonės ar net fiziniai asmenys juridiniams asmenims gali lengviau skirti finansavimą, vaiko išlaikymui skirtas lėšas, tikslinę finansinę ir materialinę paramą. Naudą iš tokios veiklos gauna visi: vaikas yra globojamas šeimai artimoje aplinkoje, pačiai šeimynai tampa paprasčiau ir lengviau užtikrinti globojamų (rūpinamų) vaikų interesus.

Šeimynos dalyvių pareigos apima pačios šeimynos veiklos organizavimą, kurios pagrindinis rūpestis – vaiko globa (rūpyba). Šeimyna turi pareigą ir atsakomybę prižiūrėti vaiką, užtikrinti jo poreikius, suteikti saugią aplinką. Kaip juridinis asmuo, šeimyna turi teikti duomenis ir dokumentus apie šeimyną Juridinių asmenų registrui, rengti ataskaitas ir informaciją, saugoti dokumentus ir kitą, su šeimyna susijusią informaciją.

Šeimynos steigėju gali būti pilnametis, ne jaunesnis nei 21 metų asmuo. Privalėsite atitikti Lietuvos Respublikos šeimynų  įstatyme numatytas sąlygas: būti tinkamai pasirengę globoti vaikus, sveiki, neturėję problemų su teisėsauga. Taip pat svarbu, kad Jums nebūtų atimtos arba apribotos teisės į vaikų globą.

Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje nuo kitų globos formų iš esmės skiriasi teisiniu reguliavimu.

Valstybė skatina vaikų globą (rūpybą) šeimos aplinkoje, todėl drąsina įregistruoti šeimyną kaip juridinį vienetą, suteikia jam nemažą finansinę ir kitokią materialinę paskatą ir leidžia globoti (rūpintis) kartu su savais vaikais.

• Prašymo pateikimas - Kaip fizinis asmuo turite pateikti prašymą Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritoriniam skyriui. Jame reikia nurodyti savo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, el. pašto adresą, pageidaujamų šeimynoje globoti (rūpinti) vaikų skaičių, jų amžių, globos (rūpybos) rūšį. Taip pat kartu reikėtų pateikti šiuos dokumentus arba jų kopijas:

1. 1. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos savo ir kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų medicininius pažymėjimus (forma Nr. 046/a). Jie turėtų būti išduoti likus ne daugiau kaip 12 mėnesių iki prašymo dėl tapimo šeimynos steigėju, dalyviu pateikimo Tarnybos teritoriniam skyriui dienos;
   2. Kartu su jumis gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų rašytinį sutikimą steigti šeimyną (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data, sutikimas, kad jūs (nurodomas vardas, pavardė, gimimo data) steigtumėte šeimyną); 
   3. Dokumentus, įrodančius, kad jūs atitinkate bent vieną iš Šeimynų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų sąlygų (savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, teismo nutarties rezoliucinę dalį, darbo sutarties dalį, kurioje nustatytas darbo pobūdis ir trukmė, aukštojo mokslo baigimo diplomą ar kt.).

• Kreipimasis į savivaldybės merą - Pateikus dokumentus, reikėtų šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka kreiptis į savo savivaldybės merą dėl sutikimo steigti šeimyną savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės meras per mėnesį nuo prašymo gavimo dienos turi pateikti šeimynos steigėjui rašytinį sutikimą dėl šeimynos steigimo ir finansavimo. Savivaldybės meras gali nesutikti leisti steigti šeimyną savivaldybės teritorijoje, jeigu savivaldybės teritorijoje jau patenkinamas likusių be tėvų globos vaikų globos (rūpybos) šeimoje poreikis.
• Šeimynos įstatų patvirtinimas [-Šiame žingsnyje reikėtų patvirtinti šeimynos įstatus, kurie yra ir šeimynos steigimo sandoris. Juose nurodomas šeimynos pavadinimas, šeimynos teisinė forma (šeimyna), veiklos tikslai (veiklos sritis ir rūšys), teisės ir pareigos, valdymas, dalyviai (vardai, pavardės) ir jų kompetencija, turto valdymas,  dalyvio teisė į jo šeimynai perduotą turtą, šeimynos dalyviui atsisakius juo būti ar likvidavus šeimyną, globojamų (rūpinamų) vaikų turto valdymas bei įstatų keitimo tvarka.
• Išvados gavimas- Pateikus pirmajame žingsnyje nurodytus dokumentus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiks jums išvadą apie tinkamumą tapti vaiko globėju (rūpintoju), kad Jūs, kaip steigėjas, atitinkate visus LR civiliniame kodekse vaiko fiziniam globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus, o steigiamos šeimynos patalpos, kuriose gyvens šeimynos globojami (rūpinami) vaikai, atitinka socialinę globą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
• Registracija Juridinių asmenų registre- Kadangi šeimyna yra juridinis asmuo, todėl privaloma ją užregistruoti Juridinių asmenų registre. Šeimynos steigėjas Juridinių asmenų registrui turi pateikti tuos pačius dokumentus, kurie buvo pateikti Vaiko teisių apsaugos tarnybai ir savivaldybei, ir, papildomai – dokumentus, kuriuos pateikti numatyta Civilinio kodekso 2.64 straipsnyje:

1. 1. nustatytos formos prašymas įregistruoti juridinį asmenį;
   2. juridinio asmens steigimo dokumentai;
   3. dokumentai, patvirtinantys registrui pateikiamų duomenų tikrumą ir steigimo dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams, taip pat dokumentai, patvirtinantys, kad juridinį asmenį registruoti galima, nes įstatymuose ar steigimo sandoryje nustatytos prievolės yra įvykdytos ir atsirado įstatymuose ar steigimo dokumentuose numatytos aplinkybės. Šiuos dokumentus surašo ar tvirtina notaras, išskyrus juridinių asmenų registro nuostatų numatytais atvejais;
   4. kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Juridinis asmuo turi būti įregistruojamas per tris darbo dienas nuo visų išvardytų dokumentų pateikimo ir atlyginimo už registravimą sumokėjimo. Šeimyna laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.

• Šeimynos įkūrimo proceso pabaiga - Šeimyna tampa likusių be tėvų globos vaikų globėja (rūpintoja):

1. 1. nuo savivaldybės mero sprendimo dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsigaliojimo dienos;
   2. nuo teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismo nutartis ar jos dalis dėl vaiko globos (rūpybos) vykdoma skubiai arba teismas nustato tam tikrą jos vykdymo terminą.
   3. gavusi licenciją teikti institucinę socialinę globą (ilgalaikę, trumpalaikę) vaikams šeimynoje Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

Kiekvienam globėjui, rūpintojui, šeimynos steigėjui ar dalyviui yra prieinama Globos centro pagalba bei palaikymas. Visos globos centro paslaugos yra nemokamos ir teikiamos viso globos proceso metu pradedant nuo mokymų iki kol tęsiasi globa (rūpyba).

Susiklosčius aplinkybėms, kai vaikas netenka biologinių tėvų, priimti jį į savo šeimą kaip visapusiškai visavertį šeimos narį gali nauji tėvai. Įvaikinimo metu teismas perduoda visas biologinių tėvų teises ir pareigas įtėvių šeimai, o vaiko ryšiai su biologiniais tėvais nutrūksta. Visas procesas yra konfidencialus, todėl biologiniai tėvai nebeturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, o bet kokia informacija, susijusi su vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo sprendimą. Taip pat svarbu prisiminti, kad įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. 

Jūsų įsipareigojimas įvaikintam vaikui – toks pat, kaip ir visų tėvų: jūs visapusiškai atsakingi už įvaikinto vaiko fizinę, dvasinę ir materialinę gerovę.

Globos specialistai rekomenduoja su įvaikintu vaiku kalbėtis atvirai. Viena iš Jūsų pareigų – kurti tarpusavio pasitikėjimu paremtą ryšį su vaiku. Todėl svarbu su vaiku atvirai kalbėtis apie jo praeitį, iš kur jis atsirado ir kodėl atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli, rūpinsis juo ir visada bus šalia. Tai leis vaikui užaugti pasitikinčia asmenybe. Ir jeigu vaikas tai sužinos iš Jūsų pačių, ne iš pašalinių žmonių, mažesnė tikimybė, kad jis liks įskaudintas ir kils nepasitikėjimas Jumis.

Jūs tapsite naujaisiais vaiko tėvais, todėl turite būti tinkamai pasirengę šiam svarbiam ir neatšaukiamam žingsniui. Iki pat vaiko pilnametystės Jūs būsite atsakingi už vaiką, todėl prieš perimant visas teises į jį, visos atsakingos pusės turi būti garantuotos, kad Jūs tai ne tik sugebėsite, bet ir galėsite pasirūpinti vaiku. Tai užtikrinama įvertinant:

Amžių. Reikia nepamiršti, kad vaiko interesai yra visų svarbiausi, todėl siekiama, kad įsivaikinti norintys asmenys galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku iki jis sulauks pilnametystės. Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.

Santuokinį statusą. Įsivaikinti galėsite tik jeigu esate susituokę. Tačiau jeigu esate vienišas (-a) arba įsivaikinti ketina tik vienas iš sutuoktinių, teismas gali padaryti išimtį, jeigu tai nepažeis vaiko interesų.

Kitų savo vaikų savijautą. Labai svarbu užtikrinti visų vaikų, augančių Jūsų šeimoje, interesus. Naujas šeimos narys gali sukelti stresines situacijas kitiems Jūsų auginamiems vaikams.

Sveikatą. Taip pat labai svarbu, kad Jūs būtumėte pakankamai sveikas rūpintis nepilnamečiu asmeniu.

Kitus dalykus. Būtina įvertinti, ar neturite ar neturėjote problemų su teisėsauga.

Įsivaikinti vaiką galėsite net jeigu ir neturite nuosavo būsto (pvz., nuomojatės), tačiau vaiko saugumui svarbios gyvenimo sąlygos – ar namai, kuriuose gyvenate, yra tvarkingi, saugūs, ar kaimynystė yra saugi.

Įstatyme nėra numatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Tačiau privalote įsivertinti, ar Jūsų gaunamos pajamos yra užtektinos Jums ir vaiko visaverčiam gyvenimui.

Įvaikinimo atveju Jūs tampate vaiko tėvais ir esate teisiškai už jį atsakingi. Vaiko ryšiai su biologiniais tėvais nutrūksta, vaikas tampa Jūsų paveldėtoju, gauna Jūsų pavardę, kai kuriais atvejais gali būti keičiamas vaiko vardas. Vaikui ir Jums priklauso visos socialinės, įstatymuose numatytos išmokos, kaip ir visiems vaikams bei juos auginančioms šeimoms. Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas.

• Priimkite sprendimą- Šiame žingsnyje reikėtų susirinkti būtiną informaciją – rekomenduojame pasikonsultuoti su miesto globos centrų specialistais.
• Gaukite sveikatos pažymą- Reikalinga 0,46/a forma. Kreipkitės į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos gavimo. Jeigu kartu Jūsų šeimoje gyvena vyresni nei 16 metų asmenys, jie taip pat turės pateikti sveikatos pažymą.
• Dokumentų pateikimas- Gavę sveikatos pažymą, kreipkitės į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių ir pateikite reikiamus dokumentus:

1. 1. Prašymą, kuriame nurodomas pageidaujamų įsivaikinti vaikų skaičius, jų amžius ir lytis.
   2. Sveikatos pažymas.
   3. Kartu gyvenančių vyresnių kaip 16 metų asmenų raštiškus sutikimus.
      
      

• Sulaukite sprendimo- Tarnybos teritorinis skyrius, įvertinęs pateiktą prašymą, atliks pradinį įvertinimą dėl Jūsų pasirengimo įsivaikinti ir apie priimtą sprendimą Jus informuos. Jei pradinis įvertinimas bus teigiamas, informacija apie tai bus išsiųsta Jums ir globos centrui, kuriame Jūs mokysitės įsivaikinimui reikalingų įgūdžių. Visą informaciją apie mokymus jiems artėjant jums suteiks Globos centro specialistai. Kai kuriais atvejais socialiniai darbuotojai gali Jūsų paprašyti pateikti daugiau informacijos apie save ir savo aplinką, kurioje bus globojamas vaikas, užpildyti anketą arba surinkti informaciją apie Jus iš kitų įstaigų ar institucijų. Tai daroma dėl vaiko interesų, kad nekiltų nė menkiausių abejonių dėl vaiko saugumo.
• Kviečiame į mokymus - Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, Globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį (partnerį) į privalomus mokymus, kurių trukmė – 7 savaitės. Po jų specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams.
• Gaunama išvada - išklausius mokymus, Jums ir Jūsų sutuoktiniui (partneriui) per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo įsivaikinti.
• Laukimas ir sprendimo priėmimas - Gavus teigiamą išvadą, reikės luktelėti skambučio iš  Vaiko teisių apsaugos skyriaus su pranešimu, kad Jūs galite įsivaikinti konkretų vaiką ar vaikus, tuomet – supažindinimas su dokumentine informacija, o dar vėliau – susitikimai ir sprendimo priėmimas. Sulaukus kvietimo įsivaikinti, dėl konkretaus vaiko ar vaikų įsivaikinimo reikia kreiptis į teismą. Sprendimas teisme priimamas ne vėliau kaip per 2 mėnesius.

Kiekvienam vaiką įsivaikinančiam asmeniui yra prieinama Globos centro pagalba. Tai įstaiga, kuri ne tik teikia socialines paslaugas, bet ir kuria santykį su šeimomis, padeda, palaiko. Visos globos centro paslaugos yra nemokamos ir teikiamos viso įsivaikinimo proceso metu ir po jo.

Globojamo vaiko laikinas svečiavimasis yra viena iš vaiko globos (rūpybos) alternatyvų. Dažniausiai žmonės nesiryžta globoti ar įvaikinti vaikų dėl finansinių aplinkybių, neturi nuosavo būsto, daug dirba ir negalėtų skirti laiko vaikui. Suteikiant galimybę konkretiems vaikams laikinai pasisvečiuoti pas suaugusius per šventes, vaiko atostogų metu, manoma, kad tokiu būdu užmezgamas artimas ryšys, draugystė, vystomi socialiniai įgūdžiai, vaikui atveriamos naujos psichikos ir raidos galimybės, išsiskiria laimės hormonas. Tokia draugystė jauną žmogų išmoko pasitikėti kitais ir pačiu savimi, gydo nutrūkusių ryšių su tėvais ir artimaisiais žaizdas.

Svečiuotis gali vyresni nei 7 metų vaikai, kadangi tokio amžiaus vaikai jau geba suprasti, kad žmonės, kurie su jais leidžia laiką, nebūtinai taps jų globėjais (rūpintojais) ar įtėviais. Mažesnio amžiaus vaikai leidžiami svečiuotis tik išimtinais atvejais, kai siekiama neišskirti brolių ir seserų arba tai yra giminaitis. Susitikimų metu labai svarbu kalbėtis su vaiku ir išaiškinti, koks šių susitikimų tikslas, nubrėžti konkrečiais ribas, nesuteikti nepagrįstų vilčių.

Tai, ką iš globos namų atvykęs pas asmenį ar į šeimą vaikas gauna, išlieka jo gyvenimo dalimi – bendrystė suformuoja emocinį ryšį, atskleidžia realų socialinį gyvenimą. Sunku išlikti be artimo ryšio, artimas ryšys ypač svarbus krizinėse situacijose.

Laikino svečiavimosi globa gali būti naudinga apie ilgalaikę globą ar įvaikinimą svarstančioms šeimoms ar vienišiems asmenims, kadangi bendraujant su vaiku, užmezgamas emocinis ryšys, įveikiamos galbūt nepagrįstos baimės ar įsitikinimai, tampa lengviau priimti sprendimą. 

Bendrystei atsakingai paruošiamos abi pusės, tarp jų tarsi savotiškas kontraktas sudaromas ir vietos neaiškumams nepaliekama. Taip pat priimti laikinai svečiuotis gali asmenys, kurie nėra tvirtai apsisprendę dėl įvaikinimo ar globos (rūpybos), pavyzdžiui, neturi pastovaus pajamų šaltinio, neturi vaikų auginimo patirties ar jau užaugino savo vaikus. 

Priimti vaiką laikinai svečiuotis reikalingos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos t. y. vaikui turi būti atskira lova, privati erdvė ir gyvenimo sąlygos, kurios leistų užtikrinti bazinius vaiko poreikius ir saugumą. Buities ir gyvenimo sąlygas įvertina atestuoti GIMK specialistai. Taip pat, įvertinama ar kartu gyvenantys asmenys pritaria tokiam sprendimui. Atlikus vertinimą, yra surašoma išvada, su kuria galima kreiptis į bet kurią pasirinktą globos įstaigą. Laikinai svečiuotis galima imti vaikus ir iš kitų miestų, tai nebūtinai turi būti miestas, kuriame gyvenate.

Laikinas svečiavimasis apima trumpalaikius, dienos, dviejų globojamo (rūpinamo) vaiko vizitus pas suaugusius, kurie neturi galimybių imtis ilgalaikės globos (rūpybos), tačiau laikinai svečiuotis kviečiantis asmuo turi būti specialiai tam pasirengęs ir sulaukęs teigiamo įvertinimo iš vaiko globos (rūpybos) įstaigų bei gyventi Lietuvoje. Į užsienio šalis vaikas išleidžiamas tik pas artimus giminaičius.

• Dokumentų pateikimas- Fizinis asmuo pateikia savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui šiuos dokumentus:

1. 1. rašytinį prašymą dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis.
   2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
   3. sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo kopiją (forma Nr. 046/a);
   4. kartu gyvenančių asmenų, vyresnių nei 16 metų amžiaus, raštiškus sutikimus dėl vaiko laikinojo svečiavimosi.
      
      

• Įvertinimas - Tarnybos teritorinis skyrius per 10 darbo dienų išsiaiškina, ar Jūs atitinkate visus keliamus reikalavimus, t. y. nekeliate grėsmės vaikui, neturite ir neturėjote problemų su teisėsauga, ir atlieka pradinį įvertinimą.
• Klausimyno užpildymas- jeigu gyvenate Lietuvoje, Tarnyba ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pradinio įvertinimo atlikimo kreipiasi į Jūsų gyvenamosios vietos Globos centrą dėl Jūsų tinkamumo priimti institucijoje ar šeimynoje globojamą (rūpinamą) vaiką laikinai svečiuotis įvertinimo, klausimyno pateikimo ir patikrina Jūsų tinkamumą ne ilgiau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo ir dokumentų gavimo dienos.
• Rekomendacijos parengimas- Socialiniai darbuotojai per 10 darbo dienų parengs Jūsų tinkamumo priimti laikinai svečiuotis vaiką rekomendaciją. Atsižvelgdamas į rekomendaciją, Vaiko teisių apsaugos teritorinio skyriaus darbuotojai parengs išvadą dėl Jūsų tinkamumo. Jeigu prašyme nenurodėte konkretaus vaiko, išvadoje bus nurodyti Jūsų lūkesčiai dėl vaiko amžiaus, lyties, sveikatos ir kt.
• Sutarties sudarymas - Privalėsite sudaryti sutartį dėl vaiko laikino išleidimo svečiuotis su vaiko globėju (rūpintoju). Sutartis galios laikotarpiui, kiek galios Jums išduota Vaiko teisių apsaugos tarnybos teritorinio skyriaus arba atitinkamos vaiko teisių apsaugos institucijos užsienio valstybėje išduota išvada dėl Jūsų tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis. Išvada galioja ne ilgiau nei 24 mėnesius ir gali būti panaikinta, jeigu paaiškės aplinkybės, dėl kurių Jūs negalėtumėte laikinai priimti svečiuotis vaiko.
• Susipažinimas su išvada- Per tris darbo dienas nuo išvados parengimo gausite jos kopiją ir Lietuvoje veikiančių globėjų (rūpintojų) sąrašą. Jeigu išvada dėl Jūsų tinkamumo būtų neigiama, Tarnyba pateiktų tokio sprendimo priežastis. Tolimesni veiksmai dėl vaiko laikino išleidimo tokiu atveju nebebūtų atliekami. Gavus teigiamą arba neigiamą išvadą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas turėsite raštu patvirtinti, kad susipažinote. Gavus neigiamą išvadą, galėsite kreiptis pakartotinai tik tada, kai bus išnykusios priežastys, dėl kurių buvo priimta neigiama išvada.
• Išvados patvirtinimas- Gavus teigiamą išvadą, Jūs galite raštu arba žodžiu kreiptis į bet kurį vaiko globėją (rūpintoją) iš Tarnybos pateikto sąrašo. Globėjas (rūpintojas), sulaukęs Jūsų kreipimosi, raštu kreipsis į Jūsų nurodytą Vaiko teisių apsaugos teritorinį skyrių dėl Jūsų tinkamumo priimti vaiką išvados patvirtinimo, raštu Jums pateiks informaciją apie vaiką ir įvertins bei priims galutinį sprendimą, ar vaiko laikinas svečiavimasis pas Jus atitinka geriausius vaiko interesus. Kilus pagrįstoms abejonėms, globėjas (rūpintojas) turi teisę per tris darbo dienas raštu pateikti Jums ir Teritoriniam skyriui priežastis, kodėl nesutinka su Jumis pasirašyti sutarties. Jeigu abejonių dėl Jūsų tinkamumo nekyla, pasirašysite sutartį su vaiko globėju (rūpintoju) dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis pas Jus. Sutarties kopiją globėjas (rūpintojas) pateiks Jūsų gyvenamos teritorijos ir vaiko globos (rūpybos) teritorijos Teritoriniams skyriams. Globėjas (rūpintojas) pasirašys įsakymą išleisti konkretų vaiką laikinai svečiuotis pas Jus.
• Vaiko svečiavimasis -Viso svečiavimosi laikotarpiu globėjas (rūpintojas) palaiko ryšį su vaiku, domisi jo svečiavimosi sąlygomis, jeigu vaikas svečiuojasi tos pačios savivaldybės teritorijoje – patikrina svečiavimosi sąlygas, išklausydamas vaiko nuomonę. Jeigu vaikas išleidžiamas į kitos savivaldybės teritoriją, globėjas (rūpintojas) dėl vaiko svečiavimosi priežiūros gali papildomai kreiptis į tos vietos globos centrą.

Pasitaiko atvejų, kai vaikui tampa nesaugu būti savo biologinėje šeimoje, todėl paėmus vaiką iš nesaugios aplinkos siekiama, kad jis iš karto būtų perkeltas į šeimai artimą aplinką, kur sulauktų šilumos ir rūpesčio. Dažniausiai tai būtų artimi giminaičiai (pvz., seneliai, suaugę broliai, seserys) arba emociškai artimi žmonės (pvz., krikštatėviai). Tačiau kartais tokių artimų asmenų nėra arba jie negali suteikti saugios aplinkos ir (ar) nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku. Tokiais atvejais reikalingi budintys globotojai, kurie yra baigę specialius mokymus ir žino, kaip suteikti vaikui emocinį ir fizinį saugumą, nors ir nėra susiję su vaiku giminystės ryšiais. Atsidūręs tokioje aplinkoje vaikas patiria mažesnį stresą, kol jo šeimai socialiniai darbuotojai suteikia pagalbą ir tampa saugu grįžti į namus arba pavyksta rasti tinkamą ilgalaikį globėją arba įtėvius.

Svarbiausia budinčio globotojo pareiga – rūpintis vaiku fiziškai ir emociškai, suteikti jam saugią aplinką šeimoje. Kadangi budintis globotojas dirba pagal individualios veiklos pažymą ir sudaro bendradarbiavimo sutartį su Globos centru, vaiko atstovas yra Globos centras. Jis, savo ruožtu, teikia ir organizuoja socialines paslaugas, pagal vaiko ir budinčio globotojo poreikius teikia jiems visapusišką pagalbą, bendradarbiauja su specialistais, kurie teikia pagalbą vaiko biologiniams tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.

Budintis globotojas vienu metu gali prižiūrėti kelis, bet ne daugiau kaip 3 vaikus. Prižiūrimų vaikų skaičius gali būti didesnis išimtiniais atvejais, kai neišskiriami broliai bei seserys ir tai suderinta su Globos centru ir budinčiu globotoju. Jei norinčiojo būti budinčiu globotoju šeimoje jau auga vaikų, tuomet bendras galimas didžiausias vaikų skaičius – 6.

Budintis globotojas veikia pagal individualios veiklos pažymėjimą. Globos centras budinčiam globotojui moka atlygį viso tarpusavio susitarimo laikotarpiu net ir tais atvejais, kai Globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko (-ų). Atlygis tokiu atveju – 1 MMA dydis per mėnesį. Atlygis didinamas, budinčiam globotojui priimant į savo šeimą vaiką (-us), taip pat pervedamos vaiko globos (rūpybos) išmokos.

Budinčiu globotoju galite tapti jei Jums jau 21, bet ne daugiau nei 65 metai. Jeigu jums 65 arba daugiau metų, galite globoti vaiką, ne jaunesnį nei 10 metų. Artimi giminaičiai globėjais gali tapti sulaukę 18 metų. Privaloma turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą.

Taikomi ir kiti svarbūs reikalavimai: privalote būti visapusiškai veiksnūs, nuo Jūsų niekada nebuvo atskirtas vaikas, Jums niekada nebuvo apribota tėvų valdžia arba nebuvo nutraukti vaiko globotojo įgaliojimai. Turite būti sveiki ir neturėti jokių kitų įstatymuose numatytų pagrindų, dėl kurių negalėtumėte globoti vaikų.

Budintis globotojas, vykdantis vaiko priežiūrą, gali vaiką globoti kriziniais atvejais (iki 3 mėn.), kai jį reikia skubiai, bet kuriuo paros metu apgyvendinti saugioje aplinkoje. Palyginimui, nuolatinis globotojas (rūpintojas) rūpinasi vaiku ilgiau nei 12 mėnesių (dažnai – iki pilnametystės).

Globos centras moka budinčiam globotojui atlygį už vaiko priežiūrą ir pinigines lėšas vaikui išlaikyti:

• atlygį budinčiam globotojui. Minimalus atlygis budinčiam globotojui – 1,25 minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį (1050 Eur.) – mokamas globos centro ir budinčio globotojo tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo laikotarpiu net ir tais atvejais, kai globos centras neperduoda budinčiam globotojui prižiūrėti vaiko. Už kiekvieną faktiškai prižiūrimą vaiką atlygis didinamas po 1 minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį ( 840 Eur.) (už kūdikį ar paauglį nuo 12 metų, ar neįgalų vaiką – po 1,25 minimalios mėnesinės algos dydžio per mėnesį (1050 Eur.)) tuo laikotarpiu, kai vaikas (-ai) yra perduotas (-i) prižiūrėti budinčiam globotojui;
• pagalbos pinigus. Už kiekvieną apgyvendintą vaiką 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (196 Eur);
• vienkartinę išmoką vaiko vietai įkurti. Vieno vaiko vietai įkurti mokama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio ( 392 Eur.) dydžio išmoka;
• globos (rūpybos) išmoką.Vaikui mokama išmoka: vaikui iki 6 metų – 5,2 bazinės socialinės išmokos dydžio (254,80 Eur) per mėnesį, vaikui nuo 6 iki 12 metų – 6 bazinių socialinių išmokų dydžio (294 Eur) per mėnesį, vaikui nuo 12 iki 18 metų kuriam nustatytas neįgalumo lygis, neatsižvelgiant į jo amžių – 6,5 bazinės socialinės išmokos dydžio (318,50 Eur) per mėnesį;
• globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą. Budinčiam globotojui už vaiką mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (196 Eur) tikslinis priedas per mėnesį;
• išmoką vaikui. Vaikui mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio (85,75 Eur) išmoka per mėnesį.

Budinčio globotojo prižiūrimiems vaikams teikiama pirmenybė priimant juos į Vilniaus rajono savivaldybės darželius.

Vaiko tėvai arba vienas iš tėvų užpildo Prašymą ir pagal savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai tiesiogiai (atvykę į savivaldybės administraciją), registruotu paštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis adresu vrsa@vrsa.lt likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos pateikia.

Jei vaiko laikinoji priežiūra nustatoma ne vaiko tėvų, o kitų jo atstovų pagal įstatymą arba vieno iš jų prašymu, jie (jis) užpildo Prašymą dėl vaiko laikinosios priežiūros vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu nustatymo ir jį pateikia vaiko gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai, kopiją – savo gyvenamosios vietos Tarnybos teritoriniam skyriui, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki norimos vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos.

Vilniaus rajono gyventojai turi pateikti šiuos dokumentus:

1. Rašytinį prašymą nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius asmenis ar kitus vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis ne ilgesniam kaip šešių mėnesių terminui nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos;
2. Išrašą iš vaiko gimimo įrašo ar vaiko asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
3. Tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
4. Asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaiką, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba patvirtintą kopiją;
5. Dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius priežastis, dėl kurių vaikui prašoma nustatyti laikinąją priežiūrą (pvz.: gydymo įstaigos pateiktą pažymą, įdarbinimo, profesinės ar savanoriškos veiklos ne Lietuvos Respublikoje dokumentus (darbo sutarties, paslaugų teikimo sutarties kopijas, laišką, patvirtinantį įdarbinimą, komandiruotę, stažuotę arba dalyvavimą profesinėje ar savanoriškoje programoje ir jos trukmę patvirtinančio įsakymo kopijas, potvarkio, kvietimo kopijas ar kt.); 
6. Jei vaiko laikinąją priežiūrą prašo nustatyti ne jo tėvai, o kiti jo atstovai pagal įstatymą, privaloma pateikti teismo sprendimo dėl vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaiko laikinojo globėjo (rūpintojo) paskyrimo kopiją.

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad:

Tik pateikus visus aukščiau išvardintus dokumentus, prašymas nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą yra priimamas ir registruojamas.

Prašymas nenagrinėjamas, jei vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nepateikia visų aukščiau nurodytų dokumentų. Apie priimtą sprendimą nenagrinėti prašymo savivaldybės administracija informuoja vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą raštu, nusiųsdama šio sprendimo kopiją registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

• Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų, pateikimo dienos turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu. Vaiko laikinoji priežiūra tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prašymu nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
• Priimdama sprendimą dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo, savivaldybės administracija taip pat turi susitikti su vaiku, kuriam prašoma nustatyti vaiko laikinąją priežiūrą, ir išklausyti vaiko nuomonę.

Vaiko laikinoji priežiūra, kuri nustatyta vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu – gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo vaiko laikinosios priežiūros nustatymo dienos. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu, negali būti pratęsiama.

Vaiko laikinosios priežiūros išmoka neskiriama, jeigu vaiko laikinoji priežiūra nustatoma tėvų ar kitų jo įstatyminių atstovų prašymu.

Vaiko laikinoji priežiūra organizuojama nedelsiant, kai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikę vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko apsaugos poreikį, taikydami vieną iš Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁴ straipsnio 1 dalies punkte nurodytų priemonių.

Jei vaiko apsaugos poreikis nustatomas tik dėl vieno iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą veiksmų, kurie kelia realų pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, vaikui saugi aplinka užtikrinama kartu su tokio pavojaus jam nekeliančiu tėvu ar kitu jo atstovu pagal įstatymą, jei tai neprieštarauja geriausiems jo interesams (pvz., smurto artimoje aplinkoje atveju vaiko tėvas ar kitas jo atstovas pagal įstatymą įkalbinėja vaiką duoti melagingus parodymus, siekdamas apginti smurtautoją, bando paveikti vaiką sakydamas, kad smurtas įvyko dėl jo kaltės, ir kt.).

Vaiko laikinoji priežiūra gali būti organizuojama:

1. perduodant vaiką giminaičių, su vaiku emociniais ryšiais susijusių ar kitų vaiko tėvų ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytų asmenų, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, priežiūrai vaiko ir tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje;
2. pas vaiko giminaičius, su vaiku emociniais ryšiais susijusius ar kitus vaiko tėvų, ar jo atstovų pagal įstatymą nurodytus asmenis, galinčių laikinai prižiūrėti vaiką, prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje;
3. apgyvendinant vaiką kartu su jo tėvais ar vienu iš jų arba kitais vaiko atstovais (atstovu) pagal įstatymą, kurie (kuris) nekelia pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje.

Nustačius vaiko apsaugos poreikį, kai vaiko laikinoji priežiūra organizuojama vaiką prižiūrinčio asmens ar vaiko ir jo tėvų gyvenamojoje vietoje, – iki 30 kalendorinių dienų nuo vaiko laikinosios priežiūros suorganizavimo dienos. Pagal poreikį vaiko laikinoji priežiūra gali būti pratęsiama iki 30 kalendorinių dienų.

Laikinai prižiūrintis vaiką asmuo (išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatoma vaiko tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą prašymu) gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją dėl vaiko laikinosios priežiūros išmokos, kuri skiriama už kiekvieną laikinai prižiūrimą vaiką Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai vaiko laikinoji priežiūra nustatyta ne vaiko gyvenamosios vietos savivaldybėje, vaiko laikinosios priežiūros išmoką moka vaiko gyvenamosios vietos savivaldybė.

Nustačius apsaugos vaikui poreikį, laikinai vaiką prižiūrinčiam asmeniui už kiekvieną laikinai prižiūrimą ar laikinai apgyvendintą vaiką skiriama iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.
Išmokos dydis apskaičiuojamas:
- vaiko laikinosios priežiūros atveju – nuo ketvirtos vaiko laikinosios priežiūros dienos;
- vaiką laikinai apgyvendinus pas fizinius asmenis – nuo pirmos vaiko laikino apgyvendinimo dienos, proporcingai vaiko laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo kalendorinių dienų skaičiui.

Asmuo dėl šios išmokos turi teisę kreiptis pasibaigus vaiko laikinajai priežiūrai ar laikinam apgyvendinimui, bet ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo jo laikinosios priežiūros ar laikino apgyvendinimo pirmos dienos.

1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. Prašymas išmokai gauti;
3. Dokumentą, patvirtinantį vaiko laikinąją priežiūrą pas fizinius asmenius ar vaiko laikiną apgyvendinimą pas fizinius asmenis;
4. Dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes (žr. Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatus).

Visuma tarpusavyje susijusių paslaugų ir (ar) priemonių, kurios teikiamos, siekiant padėti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjams prisitaikyti prie socialinės aplinkos, ugdyti jų gebėjimus spręsti kylančias socialines ir kitas problemas, t. y. palengvinti palydėjimo paslaugos jaunuoliams gavėjų socialinę integraciją bendruomenėje.

• Likę be tėvų globos vaikai (nuo 16 m.), kuriems teikiama globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje;
• Socialinę riziką patiriantys vaikai (nuo 16 m.);
• Vaikai (nuo 16 m.), kurie gyvena socialinę riziką patiriančiose šeimose;
• Sulaukę pilnametystės asmenys (iki 24 m.), kuriems buvo teikta socialinė globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ar kurie gyveno socialinę riziką patiriančiose šeimose.

• Bendravimas;
• Psichologinės ir psichoterapinės pagalbos organizavimas;
• Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, perkant reikalingas prekes, paslaugas ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus ir pan.);
• Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas;
• Darbo įgūdžių ugdymas;
• Kitos paslaugos.

Kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų šeimai ir vaikui skyrių, Rinktinės g. 50, Vilnius.

Konsultacijos teikiamos:
• pirmadieniais-ketvirtadieniais 7.30-16.30;
• penktadieniais 7.30-15.45.

Kontaktai pasiteirauti:

Silva Lukoševičienė, el. paštas Silva.Lukoseviciene@vrsa.lt, tel. (8 5) 240 14 80

Jolanta Lukaševič, el. paštas Jolanta.Lukasevic@vrsa.lt, tel. (8 5) 240 19 11

Asmenys, kreipdamiesi dėl palydėjimo paslaugos skyrimo, pateikia:

1. užpildytą prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms gauti SP-8 formą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
2. prašymą teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. nepilnamečio, kuriam prašoma skirti palydėjimo paslaugą, asmens dokumento kopiją;
4. dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo yra arba buvo rūpinamas socialinės globos įstaigoje Vilniaus rajono savivaldybės teikimu;
5. jei asmens deklaruota gyvenamoji vieta yra kitoje savivaldybėje, rašytinį paaiškinimą, kodėl kreipiamasi ne į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat kitus dokumentus, įrodančius, kad asmuo gyvena Vilniaus rajono savivaldybėje, kopijas;
6. jei palydėjimo paslaugos poreikį vertinantiems socialiniams darbuotojams reikalinga papildoma informacija, susijusi su palydėjimo paslaugos poreikio nustatymu, jie gali prašyti iš asmens.

Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas, 2006 m. sausio 19 d. Nr. X-493;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo”.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas dėl palydėjimo paslaugos jaunuoliams organizavimo ir teikimo rekomendacijų patvirtinimo.