Pasaulinės paliatyviosios pagalbos dienos minėjimu spalio 13-14 dienomis siekiama skleisti visuomenėje žinią apie vieną sudėtingiausių medicinos sričių, padedančią sunkiai sergantiems, reikalaujančią ne tik išminties, kantrybės, bet ir žmogiškos atjautos. Šios dienos minėjimą mūsų šalyje inicijuoja Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija.
Pasaulinę paliatyviosios pagalbos dieną Lietuvoje įprasmins geltona spalva
Geltona spalva yra simbolinė paliatyviosios pagalbos spalva. Pastatai ir svarbūs objektai visoje šalyje apšviečiami geltonai. Vilniaus rajono savivaldybė taip pat prisijungia prie iniciatyvos, spalio 13 d. nuo 18 val. geltona spalva apšviesdama pagrindinį administracijos pastatą.
Šių metų šūkis – „Užjaučiančios bendruomenės: drauge kartu už Paliatyviąją pagalbą“. Žinute siekiama pranešti, jog paliatyvios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų – kiekvienas asmuo, kurį paveikė gyvenimą ribojanti liga, turi teisę gauti paliatyvios pagalbos paslaugas.
Kas yra paliatyvioji pagalba?
Žodis „paliatyvus“ kilęs iš lotyniško „pallio“ (pridengiu) ir šiandien medicininiame kontekste reiškia: palengvinantis nemalonius ligos simptomus.
Paliatyviosios pagalbos tikslas – paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimas, pasitelkiant priemones lengvinančias fizines ir psichologines kančias, padedančias spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Paliatyvioji pagalba padeda žmogui lengviau kęsti sunkią ligą, pašviesina likusias gyventi dienas.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos sunkios sveikatos būklės suaugusiems pacientams, kurių ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga – progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalingas simptomų sumažinimas ar pašalinimas.
Lietuvos Paliatyviosios medicinos draugijos prezidentė gydytoja Rasa Dagienė pasakoja, jog ši pagalba yra unikali ir tarpdisciplininė, nes ji apima ne tik pacientą, bet ir jo šeimos narius ir visą bendruomenę. Todėl paliatyviosios pagalbos sistema šalyje turėtų egzistuoti ne tik kaip nacionalinės asmens sveikatos priežiūros sistemos dalis, bet ir kaip bendražmogiškoji vertybė.
Svarbu, kad į paliatyviosios pagalbos veiklą įsitrauktų ir bendruomenė, itin svarbus ir būtinas yra savanorių, kurie padeda užtikrinti geresnę pacientų gyvenimo kokybę, dalyvavimas.
Apie paliatyviąją pagalbą Vilniaus rajone
Vilniaus rajone stacionarines slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas teikia šios įstaigos: Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Šiuo metų yra 10 slaugos ir palaikomojo gydymo lovų: 3 Juodšilių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 4 Šumsko palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ir 3 Nemenčinės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
VšĮ Vilniaus rajono centrinė poliklinika teikia ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose suaugusiems asmenims, kurių sveikatos būklė atitinka visus šiuos kriterijus: ligai gydyti išnaudotos visos aktyviojo gydymo galimybės, liga progresuojanti ir pavojinga gyvybei, pacientui reikalinga simptomų terapija (ligos simptomų valdymas, kuris gali pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę).
Vaikams ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos, jei vaikas serga progresuojančia ir pavojinga gyvybei liga, kai reikalinga simptomų terapija, t. y. ligos simptomų valdymas, kuris gali pagerinti paciento ir jo artimųjų gyvenimo kokybę.
Paliatyviosios slaugos poreikis nuolat auga
Pasak Paliatyviosios medicinos draugijos prezidentės Rasos Dagienės, šiuo metu daugiausiai – beveik 70 proc. – paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare. Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro – vos 1 proc. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gavėjų skaičius kasmet išauga vidutiniškai 7 proc.
Teigiama, kad Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės. Sveikatos apsaugos ministerijos prognozėmis, 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5600 asmenų.
Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo ilgalaikės priežiūros pertvarką. Jos iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose. Taip pat, dėl augančio onkologinių susirgimų skaičiaus bei visuomenės senėjimo tendencijų yra dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas – 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų. Siekiama, kad 70 proc. paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Nuotraukų paroda, atspindinti paliatyviosios pagalbos pacientų kasdienybę
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugija pristato Kęstučio Mieliausko nuotraukų parodą, kurioje užfiksuota sergančių žmonių kasdienybė. Nuotraukos atspindi augimą, kitimą ir džiaugsmą gyventi.
Draugija kviečia visuomenę įsileisti į save gerumą, padėti vienas kitam būti. Su kitu ir dėl kito. Būti vilties žmonėmis. Gyvenimo prasmė – ne tai ką turi, o kas esi sau ir kitam...
Polski
Русский
English
