2025 m. vasario 20 d. Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijoje vyko įdomi ir smalsumą žadinanti konferencija-seminaras „Informatikos aktualijos“. Renginį organizavo Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos informatikos mokytojas ekspertas Miroslav Paketur, informatikos mokytoja metodininkė Edita Paketur ir informatikos mokytojas Mariuš Tumaš. Šis renginys subūrė 24 informatikos mokytojus iš Vilniaus rajono, siekiančius išsiaiškinti, kaip efektyviau mokyti šiuolaikinius moksleivius, ir patobulinti savo pedagoginius įgūdžius. Renginio metu buvo pristatyti įvairūs aktualūs informatikos mokymo aspektai, akcentuojant tiek teorinius, tiek praktinius mokymo metodus.
Renginį, kaip ir dera, pradėjo Vilniaus rajono informatikos mokytojų metodinio būrelio pirmininkas Miroslav Paketur. Jis savo pasisakyme ryškiai pabrėžė konferencijos reikšmingumą ir naujoves, kurios neabejotinai prisidės prie mokymosi proceso tobulinimo. Miroslav Paketur aptarė naujas skaičiuoklės funkcijas bei kelias atnaujintas informatikos programas, kurios skirtos palengvinti darbą su 11-12 klasių moksleiviais, ir tinkamus jų taikymo metodus.
Daugybę vertingų įžvalgų pateikė ir kiti patyrę mokytojai. Vilniaus r. Gedimino gimnazijos informatikos mokytoja metodininkė Svetlana Sčastnaja dalinosi žiniomis apie skaitmeninį verslą, pažymėdama, kad mūsų laikais tokie įgūdžiai yra itin vertingi.
Edita Paketur kalbėjo apie darbą pagal atnaujintą informatikos bendrąją programą 9 klasėje, pristatydama mokinių atliktus darbus, neseniai vykdytą projektą „Žaidimais paremtas mokymasis: Baltijos šalių jaunimo medijų raštingumo įgūdžių tobulinimas“. Šios iniciatyvos metu mokiniai mokėsi atpažinti ir demaskuoti dezinformaciją, kas yra ypač svarbu šiandien, kai nusikaltimai internete tampa vis dažnesni. Po to, Edita Paketur, trumpai pristatė naujos kartos informatikos mokymo programą „Vedliai“, kuri suteikia galimybę 9-tokams geriau pažinti šiuolaikinių technologijų galimybes.
Mariuš Tumaš pristatė robotikos užsiėmimų organizavimo svarbą mokykloje. Jis skatino kolegas dalyvauti tarptautinėse varžybose ir bendradarbiauti su kitomis institucijomis, kad padidintų mokinių motyvaciją užsiimti informacinėmis technologijomis.
Kavos pertraukos metu mokytojai aktyviai diskutavo apie išgirstą medžiagą ir dalijosi savo patirtimi, kūrė naujas idėjas, kurios galėtų būti pritaikytos ateityje.
Netrukus renginys tęsėsi praktine dalimi, kuri suteikė dalyviams galimybę pažinti šiuolaikines edukacines technologijas, tokias kaip lazerinės staklės, interaktyvi siena, papildytos realybės marškinėliai ir grafinės planšetės.
Tomaš Misiūnas, Vilniaus r. Nemenčinės Konstanto Parčevskio gimnazijos laborantas, demonstravo lazerinių staklių galimybes, kartu su renginio dalyviais graviruodamas ir išpjaudamas konferencijos-seminaro emblemas.
Mariuš Tumaš pristatė interaktyviąją sieną ir papildytos realybės marškinėlius mokytojams, papasakojo, su kokia programa galima prisijungti, paaiškino, kaip naudotis, ir pademonstravo kelias funkcijas.
Toliau visi renginio dalyviai įsitraukė į darbą su grafinėmis planšetėmis: Miroslav Paketur paaiškino, kaip jos veikia, su kokiomis programomis galima jas naudoti, ir kaip nustatyti parametrus.
Edita Paketur pabrėžė, kad pradinėse klasėse pradėta mokyti informatikos – tai žingsnis link skaitmeninio raštingumo formavimo vaikams nuo ankstyvo amžiaus, o kaip pavyzdį 1-4 klasių edukacijai ji pateikė interaktyvius kubus. Ji paaiškino jų veikimo principus bei tai, kaip ir kur juos galima pritaikyti. Jie leidžia ne tik plėtoti techninius įgūdžius, bet ir prisideda prie kūrybiško mąstymo ir problemų sprendimo požiūrio vystymo. Be to, tokių technologijų naudojimas daro mokymo procesą įdomesnį ir prieinamesnį vaikams.
Daug dėmesio buvo skirta ir dirbtinio intelekto temai: Edita Paketur pristatė belaidės vertimo ausinės ir aptarė dirbtinio intelekto ChatGPT panaudojimo galimybes švietime. Ji pabrėžė šios tematikos svarbą šių dienų mokiniams ir mokytojams, akcentuodama, kaip technologijos gali pagerinti mokymosi procesą bei atverti naujas galimybes mokymuisi. Ji pabrėžė, kad įvairaus amžiaus mokiniai turėtų suvokti dirbtinio intelekto veikimo principus, taikymo galimybes ir ribojimus, esant poreikiui gebėti parengti duomenis ir pritaikyti esamus dirbtinio intelekto metodus, vertinant jų tikslumą.
Praktinė dalis buvo labai interaktyvi – mokytojai mėgavosi galimybe užsiimti kūrybine veikla ir taikyti dirbtinio intelekto įrankius, aptardami jų pritaikymą švietime.
Renginio pabaigoje buvo sukurta uždara Facebook grupė, skirta diskusijoms informatikos temomis.
Nors konferencija-seminaras truko apie 4 valandas, dalyviai su entuziazmu dalijosi teigiamu grįžtamuoju ryšiu, švenčiant šio renginio naudingumą ir produktyvumą, ypač atsižvelgiant į integruotą teorijos ir praktikos požiūrį. Kai kurie mokytojai po konferencijos norėjo gauti daugiau informacijos ir praktinių patarimų dėl klausimų, kurie labiau juos sudomino.
Tokie renginiai ne tik skatina žinių dalijimąsi, bet ir bendradarbiavimą, kas yra neabejotinai svarbu šiuolaikiniame švietimo kontekste. Tokiu būdu mokytojai gali būti geriau pasirengę ateities iššūkiams ir ugdyti kūrybingą bei technologijų išprususią kartą.
Vilniaus r. Nemenčines Konstanto Parčevskio gimnazijos
informatikos mokytoja metodininkė Edita Paketur
Polski
Русский
English
