Vilniaus rajono savivaldybės atstovai, švietimo įstaigų darbuotojai, mokiniai ir jaunimo organizacijų nariai susirinko aptarti jaunimo (14–29 m.) problematikos tyrimo, kurį Vilniaus rajono savivaldybės užsakymu atliko ir pristatė „Darnaus vystymo projektai“.
Renginyje dalyvavo ir Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič, pasveikinęs susirinkusius ir pabrėžęs bendradarbiavimo ir dėmesio jaunimui svarbą.
„Labai džiaugiuosi, kad šios iniciatyvos, susijusios su jaunimo politika, suburia vis daugiau žmonių. Pastaraisiais metais kaip savivaldybė sparčiai žengėme į priekį ir tikiuosi, kad kitais metais būsime tarp lyderių. Jaunimo iššūkiai skiriasi – besimokantiems aktualios vienos problemos, nebesimokantiems – kitos. Šiandien kalbėsime ir apie užimtumo problematiką, darbo vietų kūrimą, jaunimo įdarbinimą.
Tačiau tai, kas man pastaruoju metu yra itin svarbu, ir apie ką nuolat kalbamės su švietimo įstaigų vadovais, yra jaunimo psichologinė būklė ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Deja, bet apie tai privalome kalbėti – mūsų savivaldybės teritorijoje jau esame turėję nemalonių atvejų ir labai norėtųsi, kad jie nepasikartotų“, – teigė R. Duchnevič.
Pristatytas tyrimas atskleidė keletą svarbių aspektų apie jaunimo situaciją Vilniaus rajone. Mokyklos ir mokymosi srityje pastebėta, kad didžioji dalis (45%) mokinių gerai arba labai gerai kontroliuoja įvykius ir sprendžia problemas mokykloje, tačiau 7% mokinių tai daryti sekasi sunkiai. Nors dauguma mokinių jaučiasi saugūs mokykloje, 4% susiduria su nesaugia aplinka. Lankomumo problemų didžioji dalis mokinių neturi, bet 12% patenka į probleminę grupę, o 2% jau turi ryškių lankomumo sunkumų. Kalbant apie ateities planus, dauguma mokinių vidutiniškai domisi būsima profesija, o stiprų susidomėjimą rodo 12%. Įdomu tai, kad moksleivių pažangumas neturi didelės įtakos lankomumui.
Tiriant studijų ir profesinio kelio pasirinkimus, paaiškėjo, kad didžioji dalis studijuojančių jaunų žmonių planuoja tęsti studijas Lietuvoje ir toje pačioje srityje, tačiau nemaža dalis (28%) svarsto apie studijas užsienyje toje pačioje srityje arba kitą studijų kryptį Lietuvoje (23%). Pagal specialybę dirba 45% jaunų žmonių, o 21% nurodė apskritai neturintys specialybės ar profesijos. Dažniausios priežastys nedirbti pagal specialybę – jos neturėjimas arba darbo neradimas. Pusė (50%) dirbančių jaunų žmonių ketina keisti savo darbo vietą, dažniausiai dėl netenkinančio atlyginimo arba karjeros galimybių trūkumo. Net 44% jaunimo svarsto galimybę išvykti iš Lietuvos ir užsienyje ieškoti darbo.
Laisvalaikio ir socialinio gyvenimo srityje dauguma jaunimo (77%) yra patenkinti savo laisvalaikiu, ypač tie, kurie turi galimybę jį praleisti įdomiai ir turi pakankamai lėšų pomėgiams. Populiariausi laisvalaikio praleidimo būdai – susitikimai su draugais, hobiai, pasivaikščiojimai. Nors didžioji dalis jaunimo turi vidutinį arba aukštą palaikymo lygį iš draugų, 18% sulaukia žemo arba labai žemo palaikymo. Nerimą kelia tai, kad 10% jaunų žmonių neturi nei vieno artimo draugo, o 12% nurodė, kad jiems labai sunku užmegzti draugystes. Dauguma sulaukia aukšto socialinio palaikymo iš aplinkos, tačiau 11% jo stokoja, dažniausiai trūkstant finansinės pagalbos, išklausymo ar pagalbos apmąstant jausmus ir vertybes.
Kalbant apie dalyvavimą visuomeninėje veikloje ir savanorystę, tyrimas parodė, kad net 48% Vilniaus rajono jaunimo priskiriama žemo politinio ir pilietinio aktyvumo kategorijai, o aukštu aktyvumu pasižymi 15%. Aplinkosauginis aktyvumas dažniausiai yra vidutinio lygio. Net 65% jaunimo niekada nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje, o šiuo metu joje dalyvauja 27%. Pastebėta, kad savanoriškoje veikloje dažniau dalyvauja politiškai ir pilietiškai aktyvesni jaunuoliai, dažniau jauniausios amžiaus grupės atstovai ir merginos. Žinomiausia tarptautinės savanorystės programa yra „Erasmus+“, tačiau 31% jaunų žmonių nurodė nežinantys nei vienos tokios programos.
Tyrimas taip pat palietė žalingų įpročių ir gyvenimo būdo aspektus. Per pastaruosius šešis mėnesius bent kartą ar dažniau alkoholį vartojo 41% apklaustųjų, dažniau merginos. 20% dalyvių teigė bandę vartoti narkotines medžiagas arba norėtų jų pabandyti, dažniau vaikinai. Nerūko 65% jaunimo, tačiau 25% turi rūkymo įpročių. Net 30% jaunimo per pastaruosius šešis mėnesius vartojo migdomuosius ar raminamuosius vaistus, dažniau merginos. Tik 25% jaunimo nurodė niekada nesportuojantys, o kasdien sportuoja 12%, dažniau jauniausios amžiaus grupės atstovai.
Galiausiai, vertinant psichologinę ir fizinę savijautą, vidutine ja pasižymi 43% jaunų žmonių, o bloga savijauta skundėsi 21%. Pastebėta, kad prastesne savijauta pasižymintys jaunuoliai dažniau patiria nerimą, jaučiasi sudirgę ar nervingi, yra nepatenkinti tuo, ką daro, arba jaučiasi blogos nuotaikos.
Tyrimo rezultatai bus naudojami formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką Vilniaus rajone, siekiant geriau atliepti jaunų žmonių poreikius ir spręsti kylančias problemas.
Visą tyrimą galite rasti ČIA.
Polski
Русский
English
