Netolimoje ateityje tautinių mažumų gimtųjų kalbų – lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių – brandos egzaminas bus nebe mokyklinis, o valstybinis. Šis susitarimas pasiektas š. m. lapkričio 26 d. Vilniuje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vykusiame Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministerijų delegacijų susitikime.
Lenkijos švietimo ir mokslo ministerijos delegacijai vadovavo viceministras Tomašas Rzymkovskis (Tomasz Rzymkowski). Nuostata dėl egzamino įtvirtinta Bendrųjų programų atnaujinimo gairių pakeitimuose. Sutarta, kad 2022 m. bus pasirengimo pradžios valstybiniam brandos egzaminui metais. Nuo kurių metų gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių) valstybinį brandos egzaminą laikys tautinių mažumų mokyklų abiturientai – bus tariamasi su tautinių mažumų bendruomenėmis.
Dabar mokyklas tautinių mažumų kalbomis baigiantys abiturientai gali rinktis laikyti mokyklinį gimtosios kalbos (lenkų, rusų, baltarusių, vokiečių) brandos egzaminą. Valstybinių brandos egzaminų rezultato vertė yra dvigubai didesnė, skaičiuojant konkursinį priėmimo į aukštąsias mokyklas balą.
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie nacionalinę kvalifikacijos kėlimo programą lenkų kalbos mokytojams ir lenkų kalba mokantiems mokytojams. Kvalifikacijos programai parengti bus kviečiami Lietuvos pedagogų rengimo centrai. Rengiant ir įgyvendinant šią programą numatoma bendradarbiauti su Lenkijos aukštosiomis mokyklomis. Lenkijos švietimo ministerijos prašoma tarpininkauti pasiūlant Lenkijos aukštąsias mokyklas, kurios galėtų bendradarbiauti su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis dėl lenkiškose mokyklose dirbančių mokytojų dalykinių ir didaktinių kompetencijų stiprinimo.
Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigose lenkų ugdomąja kalba šiuo metu ugdoma 49,06 proc. ir rusų – 5,7 proc. vaikų/mokinių. Lietuvių ugdomąja kalba ugdoma 45,24 proc. vaikų/mokinių.
Parengta pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir vrsa.lt informaciją
Polski
Русский
English
