Švietimas kaip socialinė institucija, tarnaujanti visuomenės poreikiams, yra būtina visuomenės klestėjimui. Jis turėtų būti nuolat tobulinamas, kad atitiktų nuolat besikeičiančio, globalaus pasaulio iššūkius. Viena iš tokių naujovių yra STEAM mokymo ir mokymosi aplinka. Tai yra inovatyvus įtraukusis ugdymas, kur visos ugdymo sritys yra glaudžiai tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo. Jis yra vienas iš Vilniaus r. Paberžės „Verdenės“ gimnazijos bendruomenės veiklos prioritetų. Mes, mokytojai, įtraukųjį ugdymą suprantame kaip galimybių mokytis, išmokti ir dalyvauti ugdymo procese užtikrinimą kiekvienam mokiniui atsižvelgiant į jo prigimtines galias.
Kovo 14 – 18 dienomis gimnazijoje vyko Tiksliųjų ir gamtos mokslų savaitė, kurios renginių tikslas buvo ne vien skatinti mokinius domėtis šiais mokslais, bet ir stebėti mus supančią aplinką, mokytis taikyti įgytas žinias praktiškai, apdoroti stebėjimų ir tyrimų rezultatus bei juos pristatyti gimnazijos bendruomenei.
Pradinio ugdymo 4 ir II G klasėse vyko įtraukiojo integruoto ugdymo pamokos. IIG klasės mokiniai klasikinių ir moderniųjų biotechnologijų mokėsi kitaip. Įtraukusis ugdymas buvo organizuojamas integruojant biologijos ir technologijų pamokas. Mokomųjų dalykų sujungimas mokiniams „pasufleravo“ biotechnologijų mokslo apibrėžimą. Jie išsiaiškino, kad kai kuriems produktams pagaminti reikia gyvų organizmų. Gimnazistai praktiškai pagal tautinio paveldo receptūras (etnokultūros integracija) minkė mielinę tešlą, kepė bandeles, gamino girą, jogurtą ir varškę iš natūralaus pieno bei įsitikino patys, kad šiuos produktus jiems pagaminti „padėjo“ bakterijos ir mieliagrybiai. Mokiniai dirbo mažomis grupelėmis pagal visus technologinius reikalavimus, tačiau bandeles „lipdė“ kiekvienas individualiai. Mielinę tešlą kildinome skirtingų temperatūrų aplinkoje. Geriausiai ji iškilo +25 laipsnių temperatūroje, o visai neiškilo +5 laipsnių temperatūroje. Mokiniai pastebėjo, kad tešla gerai iškyla tada, kai ji uždengta. Kai kuriems mokiniams varškės gamyba buvo „atradimas“. Laikantis visų higienos reikalavimų, mokiniams pavyko pagaminti labai skanių maisto produktų. Didžiausią pasisekimą turėjo bandelės, kuriomis mokiniai vaišino mokytojus, administracijos darbuotojus. Po šios integruotos pamokos visi jautėsi labai pavargę, bet laimingi. Mokinių atsiliepimai: „Viskas labai patiko, bet į bandeles įdaro įdėjau per daug“, „...pati geriausia pamoka mano gyvenime...“, „...būtų buvę labai liūdna sėdėti klasėje ir iš vadovėlio mokytis šių sudėtingų dalykų...“.
Pradinio ugdymo 4 klasės mokiniai mokėsi žmogaus biologijos, naudodami STEAM marškinėlius. Šiai veiklai įgyvendinti pasikvietėme IIIG klasės mokinius, kurie mokosi biologijos. Mokiniai iš anksto susipažino su savo funkcijomis ir jomis pasidalijo. Vieni iš jų į išmaniuosius telefonus atsisiuntė Google Play curiscope.com/vt programėles ir jas nuodugniai išsinagrinėjo. Kitiems mokiniams buvo duotos užduotys parodyti organus pradinukams ir paaiškinti, ką jie „veikia“ mūsų kūnuose ir pamokos gale patikrinti, kaip ketvirtokams sekėsi mokytis. Pamokos metu gimnazistai instruktavo bei padėjo jaunesniesiems savo draugams atsiųsti programėles, stebėjo, ar pradinukai išnaudoja visas interaktyviojo įtraukiojo mokymo(si) galimybes. Jei kam sunkiau sekėsi, aiškino ir dalijosi savo išmaniaisiais telefonais. Kol vieni stebėjo savo klasės draugų kūno vidų išmaniųjų telefonų ekranuose, kiti mokiniai bandė sudėlioti žmogaus manekeno viduje visus organus į savo vietas, kaip prieš tai matė telefonuose. Pradinukams kilo šauni idėja patikrinti, ar jų mokytoja Rima turi širdį. Auklėtiniai savarankiškai pastebėjo, kad jų mokytojos širdis yra didesnė. Marškinėlius galėjo rengtis visi, kurie tik norėjo, nes jie tiko visiems (L dydis). Pamoka praėjo nepastebimai. Įsivertinant nebuvo nė vieno mokinio, kuris nežinotų savo organų pavadinimų ir jų neatpažintų.
Vyresniųjų klasių mokiniai atliko mikrobiologinio užterštumo tyrimus. Antrąją Tiksliųjų ir gamtos mokslų savaitės dieną aštuntokai susistemino duomenis ir juos pristatė gimnazijos bendruomenei. Labiausiai nešvarus objektas – tai mūsų pačių rankos, kurias reikia dažnai plauti su muilu ir dezinfekuoti. Ne ką mažiau užteršti mobiliųjų telefonų, pinigų paviršiai. Džiugu, kad pamokos gimnazijoje vyksta pakankamai švariose klasėse, nes gausesni mikrobiologinių kultūrų pasėliai buvo rasti tik pavienėse klasėse.
Taip pat vyko filmo „Namai“ peržiūra ir aptarimas. Filmas sukėlė įvairių minčių vyresniųjų mokiniams. Vieni suvokė, kiek daug gamtos išteklių reikia panaudoti, gaminant įvairias prekes, tarą, popierių, kiti susimąstė, iš kur Žemėje atsirado gyvybė.
Tiksliųjų ir gamtos mokslų savaitės metu vyko Protų mūšiai, konkursai, piešinių parodos, diskusijos gamtos apsaugos ir gyvybės išsaugojimo temomis. Mokiniai susipažino su PI reikšmės atsiradimo istorija ir skaičiavimo metodika, sprendė kryžiažodžius.
Organizuodami Tiksliųjų ir gamtos mokslų savaitės renginius, mokytojai siekė sudominti mokinius šiais mokslais, plėsti, gilinti žinias, parodyti praktinę mokslų reikšmę.
Tiksliųjų ir gamtos mokslų savaitė netruko prabėgti ir pabirti daugybe mažų kibirkštėlių į mokinių, dalyvavusių savaitės veiklose, širdis ir protus. Mokiniams vadovavo, visos savaitės veiklas planavo ir padėjo įgyvendinti gimnazijos mokytojų grupė: matematikos vyresnioji mokytoja Bronė Dalė Jokužienė, matematikos mokytoja metodininkė Stasė Korsakovienė, biologijos mokytoja metodininkė Regina Stankevičienė, fizikos ir IT vyresnysis mokytojas Viktoras Martyncevas, pradinių klasių mokytoja Rima Vaitonienė, technologijų mokytoja Ana Podberezkina.
Biologijos mokytoja metodininkė Regina Stankevičienė
Polski
Русский
English
