Vasara – tai metas, kai natūraliai norisi atsipūsti, pakeliauti, pabėgti nuo kasdienio tempo ir atgauti vidinę pusiausvyrą. Būtent šio jausmo vedini Nemenčinės kultūros centro darbuotojai jau kurį laiką svajojo apie išvyką į ypatingas, įkvepiančias vietas. Ir juos aplankė maloni staigmena – gavo kvietimą iš Vladislavo Sirokomlės muziejaus vykti į pažintinę kelionę po Raseinių kraštą. Ilgai nedvejojo – tai buvo puiki proga ne tik pažinti naujas vietas, bet ir patirti bendrystės bei kultūrinio praturtėjimo akimirkų.
Vieną ankstų birželio rytą, lydimi geros nuotaikos, dalyviai išvyko autobusu iš Nemenčinės. Nuo pat pirmųjų kilometrų juos lydėjo žavūs Lietuvos kraštovaizdžiai – žaliosios lygumos, ramūs kaimai, istoriniai pastatai. Pirmasis sustojimas buvo Bernotuose – vietoje, kur gyveno ir kūrė vienas garsiausių Lietuvos poetų – Maironis. Jie aplankė jo gimtuosius namus, kuriuose išlikę autentiški baldai, asmeniniai daiktai, rankraščiai. Visa tai padėjo jiems nusikelti į praeitį – į laiką, kai čia kūrė poetas. Namų jaukumas ir aplink tvyranti ramybė pavertė apsilankymą ne tik pažintiniu, bet ir giliai emociniu išgyvenimu. Pajuto aplinką, kuri įkvėpė poetą: lygumas, upelius, šlamančius medžius, laukus su žydinčiomis rugiagėlėmis ir ramunėmis, gervėms panašius gandrus, o virš viso to – žydrą dangų su plunksniniais debesimis ir žemės kvapą… Šioje atmosferoje ypatingai suskambo eilutės iš „Trakų pilies“, kurias viena iš kelionės dalyvių ėmė deklamuoti.
Paskendę šiuose jausmuose dalyviai nepajuto, kaip atvyko į Šiluvą – garsųjį maldininkų traukos centrą. Ten vyravo tyla ir ramybė, leidusi kiekvienam bent trumpam sustoti, susikaupti, pajusti vidinę darną.
Paskutinė kelionės stotelė – Raseiniai. Juos pasitiko šilta, atvira gidė, su meile pristatanti savo gimtąjį miestą. Nemenčinės kultūros centro darbuotojai maloniai nustebo, kiek daug kultūros ir istorijos telpa šiame, iš pirmo žvilgsnio, nedideliame mieste. Jie aplankė muziejus, istorines vietas, o taip pat pasivaikščiojo puikiai prižiūrėtame miesto parke su fontanu ir jaukiomis alėjomis.
Su šiek tiek liūdesio, bet ir su didele dėkingumo banga širdyje jie atsisveikino su vakarų Lietuva. Ši kelionė suteikė ne tik žinių, bet ir poilsio sielai. Grįžo kupini įkvėpimo, naujų jėgų ir šilto bendrystės jausmo.
Išvykos dalyviai nuoširdžiai dėkoja Vladislavo Sirokomlės muziejaus darbuotojams už puikiai suorganizuotą išvyką, už nuoširdų rūpestį ir už nepamirštamus įspūdžius, kurie su mumis pasiliks dar ilgai.
Straipsnis ir nuotraukos: Nemenčinės kultūros centras