Po ilgo tamsaus ir šalto laikotarpio Lietuvos gyventojai pagaliau džiaugiasi saule – vitaminų, džiaugsmo bei gyvybės šaltiniu. Bet karštas laikotarpis reikalauja nuolatinio budrumo, kurį privalote išsaugoti ir poilsiaujant.
Ugniagesiai įspėja: įsivyravus sausrai, didėja gaisrų pavojus
Nusistovėjus sausiems orams visoje šalies teritorijoje ženkliai išaugo gaisrų, kylančių atvirose teritorijose (pievose, miškuose, durpynuose) skaičius. Sinoptikai artimiausiu metu žymesnių orų permainų nežada, todėl raginame gyventojus išlikti budriems ir atsakingiems.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, birželio 12 d. duomenimis, tarp birželio 9 ir 12 dienų šalies ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 232 gaisrų ir atliko 104 gelbėjimo darbus.
Ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų būti atsakingais ir itin budriais lankantis miškuose. Ugnis gali įsiplieksti ir nuo neužgesintos nuorūkos, rusenančio laužo ar išpiltų iš kepsninių smilkstančių anglių.
NEPAMIRŠKITE! Šiltajam sezonui prasidėjus, privaloma laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų. Privačiose teritorijose kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius bei ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
Draudžiama kurti laužus durpingose vietose ir miškuose, esant sausringajam laikotarpiui, pučiant stipriam vėjui, ypač sausoje vietoje – arti medžių ir jų šakų, šalia laužo laikyti degųjį skystį. Nuo medžių kamienų laužavietę turi skirti ne mažiau kaip 5 m atstumas.
Pastebėjus gaisrą miške, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112.
Atsakingas elgesys maudymosi sezonu
Atšilus orams žmonės traukia prie atvirų vandens telkinių atsigaivinti nuo karštų saulės spindulių, tačiau primename, kad norint poilsiauti saugiai – būtina įsidėmėti paprastas taisykles.
Saugus elgesys prie vandens:
- Niekada neikite į vandenį apsvaigę nuo alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų. Apsvaigęs žmogus neadekvačiai reaguoja į aplinką, pervertina savo galimybes. Didžioji dalis Lietuvoje nuskendusių suaugusiųjų buvo neblaivūs.
- Stenkitės maudytis ne vieni, o mažamečiai vaikai gali maudytis tik suaugusiųjų prižiūrimi. Panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta, todėl nesišaukia pagalbos ir nuskęsta tyliai. Vaikams nuskęsti užtenka vos kelių sekundžių.
- Nešokite į vandenį nežinomose vietose ir nesimaudykite tam neskirtose vietose. Nesaugu maudytis nežinomuose vandens telkiniuose, kai nežinomas dugno gylis. Prie kranto gali būti seklu, bet vos už kelių žingsnių jau galite nesiekti kojomis dugno. Arba priešingai – šokdami nuo tiltelio į vandenį, galite susitrenkti, jei ten bus seklu. Susižaloti atsitrenkus į aštrius daiktus, akmenis ar kelmus.
- Jeigu yra įrengti plūdurai, neplaukite ir nebriskite už vietų pažymėtų plūdurais. Plaukiokite tik gelbėtojų prižiūrimose vietose. Šalia budintys gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Jei kaitinotės saulėje, niekuomet staiga nešokite į vandenį. Pirmiau apsišlakstykite juo. Įkaitusį kūną staiga panardinus į vandenį, raumenis gali sutraukti mėšlungis.
- Nesimaudykite tamsiuoju paros metu. Maudydamasis vienas tamsiuoju paros metu, pradėjus skęsti nesulauksite pagalbos.
- Nesimaudykite žaibuojant, perkūnijos ar škvalo metu. Jeigu artėja audros debesys – lipkite iš vandens. Žaibuojant labai pavojinga būti ne tik vandenyje, bet ir krante. Vanduo yra labai geras laidininkas, todėl drėgnas pakrantės smėlis labai gerai praleidžia elektrą.
Kaip elgtis skęstant ar gelbėjant skęstantįjį?
- Ištikus nelaimei/pamačius skęstantįjį – pirmiausia reikia skambinti skubios pagalbos telefono numeriu 112 ir tik po to stengtis padėti metant įvairius plūduriuojančius daiktus.
- Gelbėti skęstantįjį vandenyje be pagalbinių priemonių gali tik geras plaukikas, kuris moka profesionaliai įvertinti pavojaus lygį, išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.
- Laukdami gelbėtojų pasitelkite į pagalbą kuo daugiau žmonių, pasidalykite pareigomis, bandykite padėti skęstančiajam saugiais būdais: nuo kranto, iš valties, nuo tilto meskite plūdurą, tieskite lazdą ir t. t. Nerizikuokite savo gyvybe.
- Pradėję skęsti pasistenkite nepanikuoti, šaukite arba mojuokite rankomis, įkvėpkite kuo daugiau oro, atsigulkite ant nugaros.
- Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikite pirmąją pagalbą, jei reikia gaivinkite kol atvyks gelbėjimo tarnybos.
Išlikite budrūs – saugokite save ir aplinkinius.