Pirmadienį, lapkričio 25 d., 13 Vilniaus rajono pagrindinių mokyklų ir gimnazijų, kuriose mokoma ne lietuvių kalba, vadovai susitiko su Švietimo, mokslo ir sporto viceministru Ignu Gaižiūnu. Pagrindinė susitikimo tema – lietuvių kalbos nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP) 4 klasių mokiniams, kuris nuo šių mokslo metų tampa privalomu.
Vilniaus rajono švietimo įstaigų atstovai pabrėžė, kad informacija apie privalomą lietuvių kalbos NMPP pradinukams buvo paskelbta spalio pradžioje, jau prasidėjus mokslo metams, ir tai sukėlė nemažą nerimą. Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo Jaroslavo Suboč, daug tėvų bijo, jog jų vaikai dėl patikrinimo rezultatų gali būti neperkeliami į kitą klasę.
Atsakydamas į tai viceministras Ignas Gaižiūnas patikino, kad NMPP rezultatų įtaka mokinio perkėlimui į 5 klasę bus nulinė. „Testas yra diagnostinis – jo tikslas įvertinti bendrą situaciją visoje šalyje“, – pažymėjo jis.
„Tiesa, šis patikrinimas turės įtakos finansavimui. Jeigu tam tikra dalis mokinių nepasieks minimalaus pasiekimų lygmens, mokykloms bus skiriamas papildomas finansavimas, skirtas esamoms spragoms likviduoti“, – sakė viceministras.
Daugiausia nerimo – lenkakalbėse mokyklose
Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorė Jelena Suruda susitikime pabrėžė, kad mokinių aplinka labai skiriasi. „Girdėti lietuvių kalbą tik per jos pamokas nėra tas pats, kas girdėti ją visose pamokose“, – teigė ji.
Pasak direktorės, daugiausia tėvų nerimo kyla ten, kur ugdymas vyksta lenkų kalba.
„Suprantame, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra svarbiausias prioritetas, tačiau lenkakalbėse ar dvikalbėse mokyklose skiriasi ne tik pamokų skaičius, bet ir pati situacija: yra didelis skirtumas tarp kalbos mokymosi ir mokymosi ta kalba“, – aiškino J. Suruda. Ji pridūrė, kad šiuo metu pradinių klasių moksleiviai ne lietuvių mokyklose per 4 metus lietuvių kalbos mokosi 350 valandų mažiau.
„Taip pat kyla klausimas, ar bus akcentuojama ir pabrėžiama tai, jog tautinių mažumų mokinių rezultatai yra prastesni? Suprantama, jog rezultatai bus prastesni, bet girdėti tai viešumoje yra kas kita ir tai kelia nerimą“, - sakė J. Suruda.
Ilgalaikės problemos ir galimi sprendimai
Viceministras I. Gaižiūnas pažymėjo, kad ministerija nėra suinteresuota viešai aptarinėti mokinių rezultatų ir tokios pozicijos laikysis ir toliau.
„Norėtume, kad daugiau dėmesio būtų skiriama socialiniams, ekonominiams ir kultūriniams veiksniams. Tačiau Lietuvos Respublikos piliečiai jau 4 klasėje turėtų įsivertinti savo valstybinės kalbos žinias. Pradiniame ugdyme susidaręs skirtumas tarp mokinių tampa per didelis, o jį kompensuoti vėlesniais metais yra itin sunku. Šiuo metu matome, kad maždaug 5–6 proc. mokinių neišlaiko lietuvių kalbos egzamino, tačiau tautinių mažumų mokyklose šis skaičius siekia net 20 proc.“, – sakė I. Gaižiūnas.
Ministerija įsipareigojo parengti aiškinamąjį raštą tėvams, kuriame dar kartą bus paaiškintos naujovės ir jų esmė. Be to, viceministras pažadėjo sudaryti sąlygas glaudesniam bendradarbiavimui su Vilniaus lietuvių namais. „Reikia užtikrinti papildomą finansavimą tam, kad galėtume padėti vaikams, kurie ateina iš kitokios kalbinės aplinkos“, – pažymėjo viceministras.
Primename, kad informaciją apie Nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus rasite čia bei čia.
Polski
Русский
English
