1941 m. vasarą, naciams okupavus Lietuvą, prasidėjo masinis žydų persekiojimas ir žudymas. Žmonės buvo suimami gatvėse, uždaromi į getus, žudomi masinių žudynių vietose. Iš viso nacistinės Vokietijos okupacijos metu nužudyta daugiau nei 90 proc. visų Lietuvos žydų.
Šio okupacinio laikotarpio metu prarastas žydų gyvybes rugsėjo 20 d. Vilniaus rajono gyventojai ir svečiai susirinko pagerbti Nemenčinėje.
Renginio nuotaikai akomponavo Vilniaus ORT Šolomo Aleichemo gimnazijos mokiniai, kurie sudainavo Vilniaus geto himną ir atliko kitas muzikines kompozicijas.
„Mūsų rajonas modernėja ir keičiasi kiekvienais metais. Atvyksta nauji gyventojai, keičiasi kartos. Tačiau nauji laikai neturi mums leisti pamiršti savo miestelio, rajono istorijos. Tegul ir labai skaudžios, kurios be jaudulio negalima prisiminti.
Apie Vilnių, sostinę, šimtmečiais gyveno žydai. Čia gyveno tie, kurie nepasistatė fabrikų, nesukūrė bankų. Čia gyveno ir bendru vargu su vietiniais dalinosi smulkūs prekybininkai, amatininkai, karčemų šeimininkai.
Jų kasdienybės fragmentai – čia prieš mūsų akis – šalia išlikę Nemenčinės žydų štetlo namai, gatvelė vedanti link bažnyčios. Mes stovime ant Sinagogos pamatų“, – kalbėjo Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.
„Nemenčinė – daugelio tautų namai nuo senovės laikų. Čia, amžiams bėgant, gyventojai išgyveno džiaugsmo ir liūdesio akimirkas, istorinius įvykius, tarp kurių ir istorines tragedijas. Šiandien stovėdami šioje vietoje ir minėdami skaudžią netektį, negalime leisti jos pamiršti nei sau, nei kitiems, nes jei nesimokysime iš praeities istorijos, ateityje tik kartosime jos klaidas“, – kalbėjo Nemenčinės miesto seniūnas Artur Komarovski.
Lietuvos žydų genocido aukų atminties diena Lietuvoje minima nuo 1994-ųjų. Ši diena primena apie 1943 m. rugsėjo 23 dieną likviduotą Vilniaus getą, kai dalis šio geto kalinių buvo nužudyti Paneriuose, kita dalis pateko į koncentracijos stovyklas, įkurtas nacių okupuotose teritorijose.
Nemenčinėje žydai ko gero apsigyveno tik XIX a. antrojoje pusėje. 1885 m. duomenimis, čia gyveno 340 žydų, o bendras gyventojų skaičius siekė 471. 1897 m. duomenys liudija, kad tuo metu Nemenčinėje gyveno jau 639 žydai (kai kuriuose šaltiniuose nurodoma – 634), kuomet iš viso Nemenčinė skaičiavo 886 gyventojus. 1885 m. Nemenčinėje minima viena sinagoga,1908 m. – čia jau veikė trys.
Žydai daugiausiai vertėsi prekyba ir amatais, žemdirbyste užsiimdavo retai. XX a. pradžioje čia jiems priklausė 159 namai. 18 žydų šeimų turėjo parduotuves ir krautuvėles, dirbo batsiuviais ir siuvėjais, prekiavo kailiais, vežimais, turėjo malūną, deguto varyklą ir vaistinę. Po Pirmojo pasaulinio karo seniūnijoje, kurios centru buvo Nemenčinė, gyveno 778 žydai. Didėlė dalis šių žydų gyveno Nemenčinėje, o dauguma jų vaikų lankė vietos hebrajų mokyklą.
Polski
Русский
English
